THE STRATEGIES OF COPING WITH THE DIFFICULTIES OF YOUNG PEOPLE WITH MENTAL DISORDERS, WHO HAVE LEFT INSTITUTIONAL CARE FOR CHILDREN AND YOUTH

Ingrida Baranauskienė; Alma Lileikienė

doi:10.17770/sie2012vol2.81

Authors

Ingrida Baranauskienė
Alma Lileikienė

DOI:

https://doi.org/10.17770/sie2012vol2.81

Keywords:

institutional care, strategies of coping with the difficulties, young people with mental disorders

Abstract

Coping with the difficulties according to the model of coping process created by Moos and Schaefer (Bagdonas (managing editor), 2007, p. 198) depends on personal features, social resources, ability to evaluate the situation. If there are no resources required, a person cannot employ suitable coping strategies. The more person’s mental health is disordered the more his/her coping is directed towards emotions and less adaptive behaviour. It is also reflected in coping with the difficulties among persons with mental disorders who grew up under institutional care. The article generalizes the researches on how persons with mental disorders who have left institutional care for children and youth cope with their difficulties, what coping strategies they use.

References

Bagdonas, A. (Ats. red.). (2007). Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas (tarptautinisprojektas). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.

Carver, C. S. (1997). You want to measure coping but your protocol's too long: Considerthe Brief COPE. International Journal of Behavioral Medicine, 4(1), 92-100. http://www.psy.miami.edu/faculty/ccarver/sclBrCOPE.html.

Carver, Ch. S., Connor – Smith, J. (2010). Personality and Coping. Annual Review of Psychology, 61, 679 – 704. http://www.psy.miami.edu/faculty/ccarver/abstracts/10_AnnualReview.pdf.

Čepukienė, V., Pakrosnis, R. (2008). Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio ir socialinio funkcionavimo sunkumus lemiantys veiksniai: asmenybės savybių ir gyvenimo globos namuose ypatumų sąveika. Specialusis ugdymas, 2 (19), 31 – 44.

Grinienė, E., Radzevičienė, L. (2002). Kūdikių namų auklėtinių emocijų raiškos edukacinis aspektas. Specialusis ugdymas, 2 (7), 105 – 112.

Gudžinskienė, V. (2011). Pensiono gyventojų ryšiai su giminėmis bei kitais pensiono gyventojais kaip vienišumo įveikos prielaida. Socialinis ugdymas, 15 (26), 34 – 40.

Hajkova, V. (2007). Fokus auf Coping – Strategien. Ondracek, P., Störmer, N. (sud.). Diagnostik und Plannung, (p. 62 – 68). http://www.google.com/books?hl=lt&f=false

Kalpokienė, V., Gudaitė, G. (2004). Sergančiųjų depresija skyrybų išgyvenimo ir įveikimo ypatumai. Socialinis darbas, 3, 120 – 133.

Leliūgienė, I. (2003). Socialinė pedagogika. Kaunas: Technologija.

Pakalniškienė, S. (2001). Nežymiai sutrikusio intelekto vaikų, globojamų šeimose ir institucijose, elgesio ypatumai. Mokslinės konferencijos „Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bendrojo ugdymo įstaigose“ medžiaga. (p. 146 – 148). Šiaulių universiteto leidykla.

Pikūnas J., Palujanskienė A. (2005). Stresas: atpažinimas ir įveikimas. Kaunas: Pasaulio lietuvių centras.

Snieškienė, D., Bumblauskienė, K. (2005). Globos įstaigoje augančių jaunuolių pasiruošimas savarankiškam gyvenimui. Specialusis ugdymas, 2 (13), 111 – 122.

Sullivan, A. (2002). Gender differences in coping strategies of parents of children with Down syndrome. Down Syndrome Research and Practice, 8 (2), 67 – 73. http://www.downsyndrome.org/reports/132/reports-132.pdf.

Suslavičius, A. (2006). Socialinė psichologija. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.

Šedienė, P., Leminskienė, A. (2007). Sutrikusio intelekto jaunuolių rengimas savarankiškam gyvenimui globėjų šeimose ir šeimynose. Sveikatos mokslai, 5, 1248 – 1256. http://sena.sam.lt/repository/dokumentai/moksliniai%20straipsniai/2007%20SM5.(III%20dalis)indd.pdf.

Žukauskienė, R., Leiputė, O. (2002). Vaikų ir jaunimo globos namų auklėtinių ir vaikų, gyvenančių su abiem tėvais, emocinių ir elgesio problemų ypatumai. Socialinis darbas, 2 (2), 106 – 114.

Бохан, Т. Г., Галажинский, Э. В., Мещерекова, Э. И. (2005). Родительские наставления как один из факторов формирования копинг стратегий юношества

народов Сибири. Теория и практика психологического исследования, 286, 42 – 49.