Changes in Quality of Lithuanian Higher Education: The Aspect of Organisational Learning
DOI:
https://doi.org/10.17770/sie2015vol1.315Keywords:
changes in quality of higher education, learning organization, organizational learningAbstract
This article deals with processes of change in quality of higher education in Lithuania, focusing on the aspect of organisational learning of the academic community. It is maintained that organizational learning empowers teachers of higher educational institutions to pursue common aims, develop their competencies at individual and collective levels, adapt to the constantly changing environment and accumulate new knowledge, reflecting on their activities. These processes and their implementation are determined by modern management of the higher educational institution, promoting every member of the academic community (teacher) to become a member of the learning organisation individually and in a team. Collective knowledge created in such manner undoubtedly makes impact on quality of higher education.
Downloads
References
Andrikienė R. M., Anužienė B. (2006). Andragogų kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme. Klaipėda. Klaipėdos universiteto leidykla.
Beresnevičienė, D. (2000). Suaugusiųjų švietimo psichologiniai aspektai. Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ar ateičiai. Kaunas: VDU.
Bersėnaitė J., Šaparnis G., Šaparnienė D. (2006). Pokyčių valdymas besimokančioje organizacijoje: darbuotojų nuomonių raiška. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Nr. 7.
Bogard, G. (1991). For a socializing type of adult education. Strasbuorg: Cuuncil of Europe.
Bukantaitė, D., Remeikienė, D. (2007). Tinklinės besimokančios organizacijos ateitis ir problemos. Oranizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 43, p. 27-42.
Bulajeva, T., Jakūbė, A., Lepaitė, D., Teresevičienė, M., Zuzevičiūtė, V. (2011). Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius.
Burnes, В., Colour, A. (2004). Managing change. Gosport: Press Ltd.
Edintaitė, G. (2012). University and Non-university Teacher‘s Organizational.
Gersick, C. J., Bartunek, J. M., Dutton, J. (2000). Learning from Academic: The Importance of Relationships in Professional Life. Academy of Management Journal, 43 (6), 1026–1044.
Harvey, L. (2004). Analytic Quality Glossary, Quality Research International. Prieiga per Internetą: http://www.qualityresearchinternational.com/glossary/. [Prisijungta: 2015 01 11].
Harvey, L. (2008). Quality Culture: understandings, boundaries and linkages. European Journal of Education 43 (4), p. 427–442.
Jucevičienė, P. (2008). Educational and learning environments as a factor for socioeducational empowering of innovation. Socialiniai mokslai, nr. 1 (59), p. 58-70.
Jucevičienė, P. (2007). Besimokantis miestas. Kaunas: Technologija. Learning. Socialiniai mokslai, Nr. 2 (76), p. 51-60.
Kahane, A. (2004). Solving tough problems: an open way of talking, listening and creating new realities. San Francisco: Barrett-Koehler Publishers, Inc.
Kanišauskaitė, K. (2011). Mokomosios socialinio darbo praktikos vietų (organizacijų) kaip besimokančių organizacijų aptartis//Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, Nr. 8 (2), p. 195-209.
Kvedaravičius J., Dagytė I. (2006). Partnerystės poreikio tarp valstybinių mokslo institucijų ir verslo organizacijų identifikavimo bei proceso valdymo instrumentai. In: Šiuolaikinės tarporganizacinės sąveikos formos viešajame sektoriuje. Mokslo darbai.
Kvedaravičius, J. (2000). Valdymo samprata sisteminės minties metodologijos koncepcijoje. Oranizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, Nr. 13, p. 720-732.
Kvederaitė, N. (2009). Šiuolaikinės mokyklos kaip besimokančios organizacijos bruožų raiška personalo savivaldaus mokymosi skaidos procesuose. Daktaro disertacija. Šiauliai.
McMahon, T., Thakore, H. (2006). Konstruktyvaus derinimo pasiekimas: pirmenybė studijų rezultatams. Aukštojo mokslo kokybė, Nr. 3, p. 10-19.
Misiūnas, M. (2007). Vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir jos įgyvendinimas Kauno kolegijoje. Aukštojo mokslo kokybė, Nr. 4.
Parri, J. (2006). Quality in Higher education. Internetinis adresas http://www.leidykla.eu/fileadmin/Vadyba/11/Janne_Parri.pdf. [Prisijungta: 2014 12 01.
Pivoras, S., Skaburskienė, N. (2012). Alternation of external quality assurance: Case of Lithuanian highe reducation. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 62, p. 97-111.
Sallis, E. (2002). Total Quality Management in Education.UK: Kogan.
Salter, B., Tapper, T. (2000). The politics of governance in higher education: the case of quality assurance. Political studies, 48 (1), p. 66-87.
Savickienė, I. (2005). Universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemos parametrai. Aukštojo mokslo kokybė, Nr. 2, p. 72–83.
Simonaitienė, B. (2003). Mokykla – besimokanti organizacija. Kaunas: Technologija.
Stanišauskienė, V. (2007). Gyventojų įtraukimas į besimokančio miesto vystymą. Kaunas: Technologija.
Šedžiuvienė, N., Vveinhardt, J. (2012). Waymarks of Learning Organization’s Becoming Intellectual Organization. Management theory and studies for rural business and infrastructure Development, Nr. 1 (30), p. 130-138.
Tavenas, F. (2004). Quality Assurance: A referente System for Indicators and Evaluation procedures, Brussels: EUA.
Thomsen, T. K. (2003). Dviejų požiūrių į mokymąsi organizacijoje sujungimas. Verslo žinios. Strategija ir vadovavimas. Vilnius: UAB „Verslo žinios", p. 1-22.
Trakšelys, K. (2011). Besimokančios organizacijos esmė ir nauda: andragogikos požiūris//Pedagogika, Nr. 101, p. 98 -105.
Trigwell, K. (2001). Judging university teaching. The International Journal for Academic Development, no. 6, p. 65-73.
Tubutienė, V., Poškutė, R. (2007). Organizacinį mokymąsi skatinančios aplinkos bruožai besimokančioje organizacijoje: Mažeikių pavasario ir Ventos vidurinių mokyklų mokytojų nuomonių tyrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Nr. 9, p. 303-314.
Tubutienė, V., Morkūnaitė, S. (2008). Organizacinio mokymosi modeliai besimokančioje organizacijoje//Ekonomika ir vadyba: aktualios ir perspektyvos, Nr. 1 (10), p. 200-2011.
Vroeijenstijn, A. I. (1995). Improvement and accountability: navigating between Scylla and Charybdis, Higher education policy series 30.
Walton, J. (1999). Strategių Human Resource Development. Great Britain: Pearson Educational Limited.
Williams, P. (2009). External quality assurance in the EHEA: the role of institutional and programme oriented approaches. AQA: Trends of Quality Assurance and Quality Management in Higher Education Systems (Vienna, 2009), p. 15–23.
Watkins K., Marsick V. (1992). Building the learning organization: a new role for human resource developers. Studies in Continuing Education 14 (2), p. 115-129.
Žibėnienė G. (2006). Neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimo teorinis ir empirinis pagrindimas. Vilnius: Ciklonas.
